Sandarumas ir Stogo perdangos šiltinimas

Visas lauko sienas iš vidaus sandarinau kruopščiai – Tepiau Soudal Soudatight LQ mastika. Kaina pigiausia ką pavyko rasti buvo 18eur už kibirą (5kg) – Lemora. Bet tokią kainą mačiau tik vieną kartą, kitus kartus ~23eur. Įtariu pirmą kartą kažką sugrybavo.

Tiesa, pirmąjį kibirą įsigijau be protiškai brangų – BLOWERPROOF LIQUID BRUSH kibiras – 5kg – 76eur. Ir tik vėliau beieškodamas alternatyvų radau Soudal Soudatight LQ. 4x pigiau. SKirtumo realiai nemačiau, konsistencija, spalva, kvapas – identiškas. Užkliuvo ir tai, kad BlowProof – nenurodytas joks gamintojas, tiesiog produkto pavadinimas. Kyla visokių minčių apie jo kilmę. Taigi – suėjo vienas kibiras baisiai brangios mastikos, vėliau jau Soudal naudojau. buvau sutepęs dvi OSB plokštes ir vėliau bandžiau tvirtumą sujungimo – puikiai laiko.

Antro aukšto perdanga buvo įrengta prisukant 12mm OSB prie sijų. Sujungimus vėlgi – Soudatight LQ, jei tarpai didesni – pradžiai elastingos putos (Patiko to paties Soudal Flex mėlynos) ir tuomet jau mastika. Vėliau sprendžiau, ką daryti su garų izoliacija. Teoriškai OSB skaitosi, kad garų nepraleidžia, bet tai tik teoriškai, tad nusprendžiau įrengti garo barjerą, šiek tiek laidų garams – sd -15m. Visiškai nelaidžios plėvelės glausti prie OSB nenorėjau. ten patekusi drėgmė ilgai laikysis.

DSC_2134

Visus sujungimus tarp OSB tepiau 2x Soudal Soudatight LQ mastika.

DSC_2172

Sudėtingiausia vieta – perdangos mazgas. teko pažaisti

DSC_2211DSC_2212

DSC_2120

Mastika būna baltos ir mėlynos spalvos. Mėlyna patogiau – kai išdžiūva tampa juoda, žinai, kada jau galima tepti antrą kartą.

DSC_2126

Po siūlių sandarinimo – aktyvi garo izoliacija Corotop Active, profiliai. Karkase bus elektra, kai kurie vamzdžiai.

Vėliau išklojau ir lubas. pirmame aukšte garo barjerą sandarinu su gindų betonu tepdamas tą pačią mastiką.

Stogo šiltinimas

Artėjo šaltukas ir atrodė, kad laiko yr, o iš ties reikėjo stipriai paskubėti, kad iki šalčių (kurie taip ir neatėjo) spėti apšiltinti. Pasirinkau Knauf Supafill TImber frame namo stogui ir Loft garažui. Timberframe turi kiek mažesnį šiluminį laidumą nei loft. tiesa maks vertė pasiekiama purškiant į uždaras ertmes.

Teko dvi savaites atidėti šiltinimo darbus, vis nebaigdavau paruošimo pastogėje. Ilgai žaidžiau su perimetru, tarp gegnių dėjau EPS lapus kurie leis daugžiau užpūsti šiltinimo medžiagos, sudarys mažą tarpelį su stogo difuzine plėvele, ten vyks ventiliacija. Dar mintis yra vėliau ant šiltinimo vatos užkloti pigiausią difuzinę plėvelę, pagrindinis tikslas – stogo nesandarumo atveju matysis kur vanduo prabėga ir laša. Nes į vatą lašantis vanduo nesimato, ant difuzinės jau rinksis balutė.  Taip pat užlipimui į pastogę ir vėlesniam aptarnavimui (ortakiai, elektra, kaminas) reikia įsirengti tiltelius. Taigi ant perdangos sijų skersai montavau medines lentas, ant jų dėsis makaronai ir vėl lentos – takeliai.

DSC_0903

Perimetre tarp gegnių sudėjau EPS lapus. Nuo OSB iki jų ~50cm šiltinsis 45cm

DSC_0909

Skersai sijų sumontuotos lentos, ant jų makaronai ir vėliau galima bus dėti kelias lentas takeliams.

DSC_0910

Ortakiai pravesti šiltinimo sluoksnyje. Vienok virš jų papildomai klosiu dar 10cm vatos.

DSC_1011

ortakio lanksti jungtis kerta perdangos OSB ir sandarinama Saudatape Flex arba Siga Wigluv

DSC_1014

Į kiekvieną stogo kampą nuvedžiau gofrą, vėliau ten galima bus pravesti laidus apšvietimui, saugos kameroms.

DSC_1016

kondicionieriaus vamzdeliai.

DSC_1019

Gofra irgi užsandarinau.

DSC_1056

Židinio kaminas. atvažiavo ir per pusdienį įrengė.

DSC_1080

Krentant sniegui pūtė baltą it sniegas vatą

DSC_1144

Prisnigo ir pastogėje

DSC_1145

DSC_1146

Enter a caption

DSC_1147

Advertisements

Stogas, Langai ir fasadas

Vasarą, kaip visad truputį per vėlai buvo pradėtas garažo ir automobilių stoginės stogas. Tam reikėjo išmūryti atraminę sienutę. Ją darėme iš Haus blokelių. Poliai kas ~1.5m ~1.5m gylio. Iškastoje tranšėjoje paklota geotekstilė, supilta skalda, tuomet EPS ir Haus blokelis. Tikiuosi šaltis nekilnos, gruntiniai vandenys labai aukšti ir vieta drėgna.

Taigi pabaigus atraminę sienutę sustatyti stulpai laikantys automobilių stoginės gegnes, jos sujungtos su garažo gegnėmis. Uždėta ilga 7.4m ilgio medinė sija ir namas po truputį įgavo visas formas.

DSC_1985

Enter Atraminės sienutės įrengimas.

DSC_0022

Automobilių stoginė ir ilgoji medinė sija. 

DSC_0014

DSC_0202

Enter Grebėstai sudėti, stogas jau turi visas formas. 

DSC_2410

Palikę meistrus išlėkėm atostogų, truputį neramu buvo, betpavyko suderinti visus klausimus telefonu.

DSC_0028

Nors didelio poreikio nebuvo, langus išnešiau į išorę 8cm

DSC_0097

DSC_0043

Medieną naudojau atlikusią nuo perdangos sijų. Poliuretanas + medvarščiai.

DSC_0095

Visus vitrininius langus montavau ant XPS. Čia išlygintas paviršius ant rostverko.

DSC_0103

Klijuojamas XPS, perimetru sandarinau Soudal Soudatight LQ mastika.

DSC_0104

Pirmasis langas. Apie juos gal reiktų plačiau, bet jau daug užmiršau. Veka Softline 82mm, šiltas rėmėlis, 4T-20Ar-4-20Ar-4T. Dalį langų dariau nevarstomų. Keletas tokių ir antrame aukšte. Tiesiog… pasirodė jog varstomas langas (brangesnis, šaltesnis) vien dėl valymo funkcijos – nepasimoka. Šiai dienai vis populiarėja valymo robotai, kainos normalios, reiks tik išspręsti užkėlimo į antrą aukštą ir įjungimo klausimą. Viso ~50m2 langų. vadinasi valomas plotas ~100m2. Tegu robotas gaišta savo laiką.

DSC_0208

Pietinė namo pusė. Čia svarstau apatines vitrinas apsaugoti nuo saulės žaliuzėmis. Yra keblumas dėl langų išnešimo, visas žaliuzių mehanizmas netelpa į EPS apšlitinimą.

DSC_2023

Pastogės gyventojai. Gamta žiauri, buvo 4-5, vėliau išsistumdė ir augo dviese.

DSC_0048

Uždarbis. kad vaikams būtų ką veikti, sutarėm, kad už varžtelį gaus po 1-3ct. finale skaičiai buvo įspūdingi. Bet jei sukant kur medvarščius jis nukrisdavau, nesivargindavau lipti pakelti, žinojau, kad maži pirštukai juos surinks. Vėliau sunkioji dalis – rūšiavimas.

DSC_0322

EPS klijavimas. Rinkausi iš keletos komandų. Besirenkant meistrus nustebino, kad nemaža dalis primygtinai siūlė nefrezuotą EPS. su šia sąlyga sutikau nenorom. Manau suklydau. Nors tarpus ir užpūtė, bet tai nėra tas pats kas frezuotas sujungimas. O įtariu su frezuotu EPS jiems tiesiog daugiau darbo. skundėsi, kad jsi būna ne vienod matmenų ir pan. Bet manau, kad ir kaip blogai frezuotas EPS jis siūlę dengia geriau nei lygus ir užpurkštas.  Neoporo atsisakiau ir dėl kainos. Bendras EPS storis yra 35cm (20 ant sienos ir 15 SIP) dar viduje bus 5cm vatos. Sienos šiluminis laidumas ~ 0,095 W/m²K, tad dėti dar neoporą reikalo nemačiau, juolab pietinė pusė, o kiek teko girdėti – neoporas raitosi, tą minėjo ir meistrai. Visumoje dirbo tvarkingai, pjaustymui naudojo ir karštą vielą ir pjūklus.

DSC_0357

Ups! Lango nėra! tokį lengvą šoką apturėjau su katiline. Projekte langas nebuvo numatytas. besidomint katilinės reikalavimais (kai yra dujinis katilas) paaiškėjo, kad reikalingas langas. Na – jei sprogimas, kad virstų ne siena, o langas dužtų. Reikalavimai yra tokie –  0,05 m2 lango ploto kiekvienam patalpos m3. taigi jei patalpa yra 12m3 langas turi būti 0,6m2, patalpoms kurių tūris 20m3 ir didesnis – langas gali būti 1m2. Tokį ir paėmiau. Įdomiausia, kad – įrengus dujų nuotekio detektorių ir automatinę dujų sklendę – lango dydis nereglamentuojamas. Ką tai reiškia? Na lnagas privalo būti, bet gali būti 0,0005m2. Kitas dalykas – kažin ar sprogimo metu duš stiklai, manau arba visą lango rėmą išneš arba siena vidinė išvirs. Na šito tikiuosi nebus.  Kitas erzinantis dalykas – reikalavimas turėti ventliaciją katilinėje. apie ją prie vėdinimo.

DSC_0381

Nuarmuota. 

DSC_0382

Formos jau aiškios.

DSC_0665

Vieną sieną skubėjau padengti dekoru, kad vėliau, kai užsidės stogo danga nereiktų lipti. Taip pat ir stogo pakalimas. Sudėjau plastikinį. Pigus. Visokių nuomonių teko girdėti, bet pastogė aukštai, lipti perdažyti medį, ar apsimesti, kad 6m+ aukštyje matau natūralaus medžio struktūra – nenorėjau. Kitas variantas cementinės lentutės – brangu. trečias variantas – skarda. skardininkai sakė, kad plastikas elektrinasi ir traukia dulkes. Na regis reiks kartais su aukšto slėgio plovimu pažaisti.

DSC_0756

Įėjimo durų slenksčio paruošimas. Čia dariau lygiai taip pat kaip ir su vitrinomis – ant betono klijavau XPS 300. sandarinau Soudal Soudatight LQ mastika su tinkliuku.stakta atgulė tiesiai ant XPS be jokių kaladėlių.

DSC_0768

Garažo Vartai ir durys. Vartai – Ryternos gamyba. 4cm poliuretano užpildas. kartais suabejoju ar nevertėjo imti storesnių vartų (turi dar storesnius) jų kaina didesnė, bet pastarieji man rasoja jau dabar – prie -6C viduje 18C, gal dėl drėgmės, nes rekuperacija nepajungta. Visumoje vartais patenkintas, montavau per 2cm XPS. t.y ant staktos tvirtinau 2cm XPS ir vartų bėgelius montavau prie XPS. Montuoti ant OSB nenorėjau – ta dalis pastoviai peršals ir ant metalinių bėgelių bus kondesatas kuris pastoviai bėgs per OSB. Ką dabar matau – rasoja segmentų apatinės dalys (ten yra viena guminė tarpinė, šiltesni vartai turi dvi) bet ir viskas. vartų bėgeliai nerasoja. Taigi kol kas XPS pasiteisino.                                                                                                                                 Durys – jas rinkausi gan ilgai. Pradžiai važinėjome per durų gamintojus ir ieškojom gražių. Lyrinis nukrypimas, bet pakraupau nuo to kokie žmonės dirba darbą su klientais. Vidinės motyvacijos nulis, kliento poreikių išsiaiškinimas – nulis. Dar neišsižiojus apie tai kas man gražu ir kokias duris norėčiau turėti – jau beveik iš printerio lenda mano durų pasiūlymas. Aplankiau  gal 5 durų salonus. Patiko Ryterna, bet nepatiko aliuminis, nors konstrukciškai tikrai geros durys. Pasirinkau Durų Fabrikas – UAB Tilas duris. įsigilino į poreikius, leido individualizuoti duris, lankstūs kainoje, pagmaino greičiau nei preliminariai tarėmės.  Pačios durys – medinis karkasas, stabilizuota fanera,, drėgmei atspari 6mm HDF plokštė, 10cm poliuretano užpildas, triju stiklų paketas.  Gavau deklaraciją. durų bendras šiluminis laidumas 0,58 W/m²K

Garazo ivaziavimas 1

Garažo įvažiavimas. Komentaruose buvo prašymas. Tai vat sugalvotas toks mazgas. apačioje Rostverkas ant kurio perdaga, rostverkas apšiltintas 20cm EPS, iš vidaus (nepavaizduota) 15cm, perdanga iš apačios garaže – 10cm) ant perdangos 10cm EPS150 ir šildomos grindys. Toliau įdomioji dalis – reikėjo sugalvoti, kaip padaryti įvažiavimo slenkstį. iki galo nenusprendžiau, bet planas toks. dabarj au padaryta vertikalus XPS atskirymas tarp šildomų grindų ir lauko šaltos dalies. Aukščiau esančioje foto matosi. Taip pat betonuojant šildomas grindis sudėjau stiklo pluošto armatūros strypus, kad neperšaltų. visgi lauke esantis betonas bus minusinės temperatūros. Stiklo pluošto armatūrą. Toliau reikės kloti XPS ant rostverko betono ir EPS horizontaliai. ČIa ir kyla dilema ar pakaks armatūros bei ankerių į restverką, kad tas betono slenkstis laikytūsi stabiliai.  brėžinyje proporcijos neteisingos. Realiai apie 30cm yra ant rostverko ir 20cm virš EPS. Mintis yra jį pratęsti į lauką ir įrengus kelis polius betonuoti platesnę plokštę. Garažas bus gan retai naudojamas važinėjimui. Ten poilsio zona automobiliams.

Šildomų grindų betonavimas ir truputį apie fiziką

Taigi EPS suklotas, toliau – plėvelė. Apie ją matyt galima ir knygą rašyti. Daugelis kiek pastebėjau kloja aliuminio plėvelę, tam kad atspindėti šilumą. Na taip, aliuminis (ar jo spalva dažyta plėvelė) atspindi šilumą. Tačiau ne visur.

Šildymo/šviesos reflektoriai daromi iš aliuminio ar kito šviesą (elektromagnetines bangas) ir jie puikiai atlieka savo darbą. Bet kas yra šiluma? Ji perduodama trim būdais:

  1. Spinduliavimas (infraraudonieji spinduliai, juos skleidžia visi kūnai kurių temperatūra yra aukštesnė nei -272C)
  2. Šiluminis laidumas – medžaigų salyčio metu perduodama šiluma – iš šiltesnio į šaltesnį.
  3. Konvekcija – ji vyksta tik skysčiuose ir dujose. Taip yra dėl tankio – šiltesnis skystis/dujos – mažesnio tankio, todėl kyla į viršų, o tiksliau šaltesnė medžiaga viršuje spaudžia mažesnio tankio ir pastaroji kylaį viršų.

Konvekcijos būdu (ir kažkiek spinduliavimo) mes šildome patalpas – radiatoriai ar šildomos grindys šildo orą. Tiksliau oras, sąlyčio su grindimis metu sušyla ir tuomet prasideda konvekcija – jis kyla aukštyn, šaltas oras leidžiasi žemyn. Tas pats ir su radiatoriais.

Spinduliavimas – elektromagnetinės bangos (konkrečiai infraraudonieji spinduliai) Idealus būdas pernešti šilumą. Šiuo būdu mus šildo Saulė. Jei turime infraraudonuosius spindulius atspindinčią medžiagą tai kitoje jos pusėje turėsime žemesnę temperatūrą.  PVZ šildymo reflektoriaus kitoje pusėje šilumos nejausite taip kaip prieš reflektorių. Logiška, bet tai galioja tik tuo atveju jei yra oro tarpas. Jei lauke žiemą stovite prie laužo ir spaudžia geras šaltukas – veidu jaučiate laužo skleidžiamą šilumą, bet kūnu, kuris uždengtas rūbais – ne, nes jie sulaiko infraraudonuosius. Tas pats būtų, jei ant kaitlentės uždėtumėte aliuminio folijos lapą ir ranką laikytumėte VIRŠ folijos – nejaustumėte kaitimo. Bet jei ranką padėtumėte ant “folijos”, kuri guli ant įkaitusios kaitlentės – aiktelėtumėte kaip reikiant. Nes šiluma būtų perduota šiluminiu laidumu – Kaitlentė>”Folija”>Ranka  visi kūnai liečiasi.

Dėl šios priežasties – “folija” po šildomomų grindų betonu neatlieka reflektoriaus vaidmens. “Folija” (kuo daugiau aliuminio tuo geresnė juk) puikiai perduoda šilumą į apačioje esantį EPS, nes su juo liečiasi, o kadangi nėra tarpo tarp betono ir “folijos” nėr kaip ir atspindėti. Oro tarpas būtų šilumos izoliatorius ir reflektorius suveiktų, bet deja…

Taigi – aliuminizuotos plėvelės nedėjau, o verslas savo pasiekia, yra net plėvelės kur sužymėti atstumai – lengviau vamzdelius vynioti.

Taigi grįžtant prie plėvelės – PE plėvelės irgi dėti nenorėjau, nes tokiu atveju drėgmė, kurios kažkiek apačioje yra, o gal net visai ir nemažai – neturės kur dėtis. Gal kažko nežinau, bet nesugalvojau rimtos priežąsties, kodėl reiktų šioje vietoje daryti garo izoliaciją. Kiek teko girdėti, labiau į šiaurę, mūsų tautiečių pamėgtoje Norvegijoje, vietoj plėvelės naudoja kažkokį spec popierių. Kodėl naudoja – tiksliai nepasakysiu, viena iš versijų buvo – atskirti dvi skirtingas medžiagas – betoną ir EPS, kurie keičiantis temperatūrai vaikšto skirtingai (terminis plėtimasis) ir neva dėl to reikia juos atskirti.

Daug negalvojęs ėmiau ir patiesiau pigios geotekstilės.

DSC_1630

Kolektorius

DSC_1639

Du virtuvės kontūrai.

DSC_1648

DSC_1650

Garažas. apie jį gal padarysiu atskirą įrašą.

DSC_1817

Tinklas pakeltas ant spec grybukų. Nesuprantu, kodėl jų nenaudoja, jų kaina nedidelė, o užtikriną reikiamą aukštį.

DSC_1818

Svetainėje du kontūrai, atskirti temperatūrine siūle.

DSC_1928

Išlietas betonas.

DSC_1929

DSC_1933

Garažas – be temperatūrinės siūlės. kadangi suformuotas nuolydis – kompensacinės siūlės nedarė, nes suformuotas nuolydis ir vanduo per siūlę prasiskverbtų.

DSC_1935

Grindys gavosi lygios

DSC_1941

Grindų betonuotojai – vieni iš nedaugelio meistrų, kuriuos galiu rekomenduoti (rekomendacijų skiltyje)

Renkantis betonuotojus teko atmesti 4 komandas, penktieji patiko dėl požiūrio.  Pagrindinė bėda – technologijų nesilaikymas. Kai darbą darau aš – galėčiau sau leisti neišmanyti ir daryti taip kaip man atrodo geriau, patogiau, bet yra priešingai – užsakovas domisi, ieško informacijos, o meistrai skubėdami, taupydami laiką, medžiagas nedaro tam tikrų darbų. Su kokiais minusais teko susidurti:

Tinklo pakėlimas  – Mes tai tinklą ranka pakeliame ir idealiai pataikome.  Grybukai mano namui (~130grindų ploto) kainavo ~30eur ir dar atliko. sudėjau ir ramu, kad tinklas yra tikrai 15mm nuo pagrindo ir kad virš vamzduko yra vienodas betono sluoksnis. Jei teisingai pamenu  15mm pakėlimas, tinklas ~8-10mm (2×5) vamzdukas 20mm ir viršuje lieka 40mm.

Betono sluoksnio storis – didžioji dalis sakė – užtenka 6cm. Man to pasirodė per mažai. gavau 8-9cm, garaže 11cm.

Temperatūrnių siūlų įrengimas – nepavyko rasti pardavime specialių profilių, jie brangūs ir neveža. Didžioji dalis meistrų temperatūrines siūles pažadėjo įrengti “įpjaunant” betoną. Užtikrinti, kad tikrai reikiamas tarpelis, kad pilno gylio – nieks negali. Mano pasirinkta komanda tvarkingai sudėjo pūsto polietileno 10mm juostas.

Taigi grindys įrengtos. Vamzdeliai užpildyti vandeniu, slėgis sukeltas iki 3bar. betonavau po dviejų savaičių. Truputį išgasdino, kad slėgis nukrito. Nedaug, gal iki 2.8bar – paiškinimas gan logiškas – sistemoje yra oro (daugiausia magistraliniame vamzdyje kuris eina į viršų ir užžiedintas, ten oro nemažai buvo) ir oras su laiku tirpsta vandenyje, ko pasekoje slėgis krenta.

Betonuotojus radau per statybų blogus ir tikrai galiu rekomenduoti –

Robertas – šeši 984 keturi 924.

Pasiruošimas šildomoms grindims.

Praėjo begalės laiko nuo paskutinio įrašo. Taisau klaidą ir atnaujinų įrašus. Sudėsiu progreso nuotraukas bei aprašymus, ką pavyko padaryti per praėjusius metus, o pavyko regis nemažai.

Paskutinio įrašo vaizdas buvo daugmaž toks:

DSC_0690

Spėjome uždengti namo stogą. Garažo ir automobilių stoginės konstrukcijos buvo nebaigtos, tad žiemoti liko su PE plėvele, kaip ir pats namas.

Išaušo 2017

Peržiūrėjęs patalpų išplanavimą keletą langų sumažinau, vienas iš jų – vaikų kambaryje.

DSC_1019

Tuomet pradėjome pirmo aukšto grindų ruošimą šildomoms grindims. Primenu, mūsų name pirmo aukšto grindys kiek keistokos konstrukcijos – ant grunto paklota EPS, tuomet išlietos perdangos tipo grindys, ant jų klojame vėl EPS ir liejame šildomas grindis. Proceso foto:

DSC_1552

Lapai dengia vienas kitą. Negailėjome laiko ir kruopščiai sudėliojome lapus. Klijuojant prispausžiami Haus blokeliais

DSC_1554

Pasirinkau EPS100. Teko matyti kaip atrodo EPS80 kai ant jo ilgą laiką vaikštoma, klojamas grindinis šildymas – lužta, susispaudžia.

DSC_1562

Aplink vamzdžius krupščiai išpjauname.

DSC_1563

Garažas. Jis irgi bus šildomas.

DSC_1575

Prasidėjo vamzdžių vedžiojimas.

DSC_1577

Kol kas magistraliniai vandentiekio bei kolektorių.

DSC_1579

Kerta kambario sieną ir išlenda katilinėje.

DSC_1580

Kyla į antrą aukšta. ten bus sauso tipo šildomos grindys.

DSC_1593

Nemažai žaidimo išpjaunant eps aplink vamzdžius.

DSC_1598

Katilinės grindys, tikra raizgalynė. Čia padariau vieną klaidą. Apie ją vėliau. Taip pat iki kolektorių paklojau ir techninį vamzdį, dujinio katilo valdymui jei prireiks.

DSC_1619

Suabejojau ar paprastas EPS bus tinkamas po akvariumu, tad išlupau ir sudėjau XPS.

DSC_1620

Vamzdžių griovelį užpurškiau putomis. Dešinėje vieta akvariumui.

DSC_1622

Suklota virtuvė.

DSC_1623

Po laiptais sudėjau EPS150, jį naudojau ir garaže.

Toliau laukia plėvelė ir vamzdelių vyniojimas.

Stogo dengimas

Kaip ir viskas lig šiol – stogas atrodė gan paprasta namo dalis. Deja ir čia teko sukti galvą ir konsultuotis. Pabaigus visas gegnes matėsi šioks toks nukrypimas, tiksliau plokštumos nebuvo visai horizontalios. Tiesa skirtumas nedidelis, uždėjus grebėstus gretimų šlaitų plokštumos vietomis buvo apie centimetrą skirtumo. Bet tai ištaisoma. Bendrai plokštumos kiekvieno šlaitos gavosi lygios, iskyrus vieną, kur nuo pusės šlaito, kampinė gegnė dėl nesuprantamų visatos dėsnių nyra žemyn. bus matyt, veikiausiai užklojus dangą akivaizdžiai nesimatys.

Antikondensacinė ar difuzinė? Šitas klausimas idėjiškai nukankino. Kadangi šiltinama bus perdanga o ne stogo šlaitas, galima būtų rinktis antikondensacinę plėvelę. Pradėjus skambinti per parduotuves ir jos ieškoti teko išgirsti daug patarimų difuzinės naudai, dažnas antikondensacinės ir neturi. Susidaro vaizdas, jog ji siūloma/pasirenkama ne dėl savo funkcinių savybių o dėl kainos. bemaž dvigubai pigesnė nei vidutinė difuzinė. Konstruktorius ir keletas kitų patarė rinktis antikondensacinę. geriau tinkama kondensato nubėgimui. Gal būt. Bet darbas su ja ne iš lengvųjų – austinė medžiaga, labai nemėgstanti aštrių įrankių ir tvirtinimo elementų (prišaudant kabėmis pvz). Ant stogo užlipome su žmona, ačiū jai, tikiu buvo sunku, aukščio baimė daro savo, teko pririšti su apraišais ir apsaugom nuo kritimo. (beja, jei kam reikia – turiu testuotus porą kartų su sertifikatais P30) Taigi per porą dienų uždengiau du šlaitus. pakankamai greitai, mano manymu. Vėliau sekantiems šlaitams pasirinkau difuzinę plėvelę (Dachowa 3) gerokai tvirtesnė, maloniau dirbti, nėra baisu kokį įranki grebėstuojant padėti, ar kojai nuslydus atsiremti. Tiesa – difuzinė yra šiurkštesnė ir linkusi kažkiek sugerti vandenį. Bet pagalvojus – jo neturės būti daug šalta palėpė. Pagyvensim – pamatysime.

Na tai ką, jau reikia ir dangą kloti? Oi ne, čia pasirodo ne taip paprasta, dangos dengimas pačioje pabaigoje, iki tol daug visokių paruošiamųjų darbų, laštakiai, apskardinimas, vėjalentės – nauji žodžiai į žodyną. Šiemet neketinau dėti lietaus nuvedimo sistemos, bet kad antrą kart nestatyti pastolių (kuriuos teko išsinuomoti, nes su turimais vienai sienai nepatogu) nusprendžiau pasidaryti ir dalį lietaus nuvedimo sistemos – laštakius, lovius, be lietvamzdžių. Dar laiko teko laukti. užsakius Ruukki apskardinimą ir pasirinkus Budmat/Flamingo lovius – atsiimant paaiškėjo spalvų skirtumas, keliais tonais ar pan, bet skirtumas yra, pagal RAL skiriasi kodas nežymiai, bet akivaizdžiai, pardavėjas šito nepaaiškino. Atsisakiau imti Flamingo ir užsakiau Ruukki. tenka laukti savaitę kol atveš. Ir spalva vis tiek skirsis nežymiai dėl skirtingo padengimo. Ne bet kiek teko matyt pavyzdžius, skirtumas nedidelis. Apdulkės susilygins.

Dangos klojimas. Lipi ant stogo su vartotojo instrukcija ir viskas atrodo paprasta. Dar liko neišspręstas klausimas, ką daryti su viršūne. t.y. kaip užsandarinti viršutinį tašką, kur sueis čerpės ir kraigai kartu į smaigalį. Dangos pardavėjai sako užtenka hermetiku gerai užtepti. Man kyla abejonė, kiek tas hermetikas atlaikys vasarų žiemų? išlankstyti pas skardininkus stogelį?

Antras aukštas ir stogo pradžia

Vasara išpuolė kaip reta prasta. Visgi jau turim antro aukšto sienas, perdangą ir pradėjome stogą. Kai kuriems darbams buvau paėmęs SIP statytojus, bet nepavyko susitaikyti su žemesne kokybe. Sunku žiūrėti į prasčiau atliekamą darbą nei pats darai ir dar už tai mokėti. Taigi atsisveikinome ir darbus tęsėme patys. Prieš atostogas pajūryje norėjosi suspėti padaryti stogą, nepavyko, bet plevele uždengėme per 5 val. savaitę laiko jau stovi ir džiugina, kad viduje sausa ir nelyja. Galų gale galės išdžiūti perdangos OSB plokštės. Tai ganėtinai rimtas SIP namo trūkumas – vertikali OSB nelabai bijo vandens, bet perdangos plokštės – lietuje mirksta ir sugeria vandenį. Matosi skirtinga OSB kokybė, pritrūkus keleto lapų, juos nupirkau medžio centre, gavę vandens jie išsipūtė, prigėrė vandens. Taigi OSB perdanga po atviru dangumi – liūdnas reikalas, o iki stogo dar visas antras aukštas ir pats stogas, taigi lietaus tikrai gaus.

Dabar reikia išsirinkti stogo dangą. Keturšlaitis 15° ir 17° nuolydžiai. Namo stogas pakankamai aukštai ir matomas bus tik iš toliau, tiesa garažo/stoginės stogas žemiau.  Noriu pilkos spalvos. Tarp svarstomų variantų – šiferis, skarda čerpių imitacija, skarda valcuota. Nustebino, kad valcuota skarda gali būti ir brangesnė nei čerpių imitacija, arba tokios pat kainos.Svarsčiau ir bitumines čerpes, bet nuo jų dauguma atkalbinėja, dėl nuolydžio kuris “ant ribos” dėl sudėtingesnio klojimo, OSB pakloto, kuris kainą kelia ir finale – samanojimas. Tai jas bemaž ir ištryniau iš svarstomų dangų sarašo. Liko plieninė stogo danga arba šferis. Šiferis jau vien pats žodis liūdnumą kelia, bet čia emocinis dalykas, minusas ir skurdus spalvų pasirinkimas, pilkos nėra.  kaina mažesnė nei skardos, bemaž dvigubai. Stogo plotas nemažas ~300m2. Čia laukčiau patarimų ir nuomonių komentaruose.

DSC_0521

Lietaus debesys

DSC_0669

Atraminė sienutė su šiek tiek termomasės

DSC_0555

Pirmasis kampas

DSC_0556

DSC_0649

Skydai be langų dedasi greitai

DSC_0647

Su langais tenka pažaisti

DSC_0718

Pakabintos sijos

DSC_0713

2a perdangos sijos

DSC_0729

sijos sujungtos skersai

DSC_0707

160x300x5600 sija, svoris nemenkas, viena į pirmo aukšto perdangą, kita į antro aukšto. kėlėm dviese.

DSC_0651

Atrodo be proto daug langų. antrame aukšte vitrinos sumažės, skubėdami nedėjome skydų į balkoną, ten bus balkono durys ir mažesnis langas, viena vitrina bus. Pirmame aukšte kairėje pusėje vietoj vitrinų matyt darysime langus.

DSC_0731

1a sija vietoje

DSC_0737

Su šita teko paprakaituoti

DSC_0739DSC_0740

DSC_0715

Laikini laiptai ilgam

DSC_0764

Namas įgavęs kontūrus

DSC_0778

Užtrukome ilgai kol sugaudėme gegnių kampus aukščius ir ilgius

DSC_0860

per 5 val užklota plėvelė ant kampinių gegnių ir keletos pagalbinių. toliau lauks gegnių montavimas į vietą.

Dvi savaitės. SIP sienos

Na ką, prabėgo dvi statybos savaitės. Orai papuolė kaip tyčia blogi, dažnas lietus, šaltoka. Nepavyko padaryto to ką planavome, bet rezultatas neblogas. Stovi pirmo aukšto sienos (be kelių skydų) ir sudėtos beveik visos perdangos sijos. Turėjom paruoštą sienų skydų projektą (darė konstruktorius, ne SIP gamintojas), SIP skydus užsakėme nepjaustytus – tik aukščiai buvo skirtingi, 3, 2.8 ir 2.5m. Langus, duris ir kai kur sienų skydus pjaustėme patys. Pjovimui naudojome diskinį elektrinį pjūklą, SIP storis 174mm, diskinis ima ~6cm tad tekdavo apversti skydą ir pjauti antrą kartą ir su paprastu pjūklu EPS likusį. Tas užima laiko, galima su grandininiu pjūklu, bet pjūvis nėra gražus ir lygus. Galima su pjovimo staklėmis, bet jos didelės ir reikia daug vietos, tad neverta.

Kitas iššūkis – išvalyti EPS iš skydo. Skydai buvo pagaminti su 2,5cm EPS frezavimu kraštuose, bei 5cm viršuje ir apačioje. Vertikalūs statramsčiai tarp skydų yra 5x15cm, tam tikrose vietose konstruktorius numatė dvigubus statramsčius taigi reikia šalinti daugiau EPS, langų vietose taip pat. EPS pjaustymui pasidariau įrankį iš orkaitės kaitinimo elemento, reguliuojamas gylis. Toks valymo būdas yra gana lėtas 3m daugmaž 2-3min plius toliau valymo darbai. kadangi kaitinimo elementas sulenktas ne stačiais kampais, reikia papildomai išvalyti EPS. Taigi daugiau erzinantis procesas ir buvo EPS valymas, vėliau panaudojome rankinę frezą su įstatytu grąžtu – su juo išfrezuodavome EPS prie pat OSB, tai palengvino darbą kaitinimo elementui ir nereikėjo papildomai valyti klijų ir EPS nuo OSB iš vidinės pusės. Buvom mintis gamintis frezą kuri išimtų visą EPS. Nespėjome, bet ten minusas – visa statybų aikštelė nuklota netirpstančiu EPS sniegu.

Statramsčius pjaudavome su kampiniu diskiniu pjūklu. čia viskas greita ir patogu.

SIP skydamas tvirtinti prie statramsčių naudojome medvarščius su + konusine galvute. Galima naudoti ir medvarščius su Torx galvute, bet pastarieji brangesni o esminio skirtumo nėra. Medvarščių suėjo daug. ~2000vnt vien SIP skydamas. sienų kampai susiveržia ilgais medvarščiais (220-240mm) su plačia galvute.

Taip pat naudotos purškiamos poliuretano putos (Penosil).

Pati statyba gan paprasta ir tikrai nėra sudėtinga ar sunki. Jei skydai būtų paruošti gamykliškai (visos angos, sąramos ir reikiami išfrezavimai) tikiu būtume antrą aukštą įpusėję, tačiau šių darbų gamintojų kaina manęs nesuviliojo. Antram aukštui ieškosiu kito sprendimo kaip pagreitinti EPS valymą iš SIP.

Apibendrinant – SIP sienoms yra būtinas idealus pagrindas (pamatas) Pas mus buvo ~5mm paklaida, tokia ir išliko tai čia viskas gerai. Įrankiai – pjovimo, sukimo, EPS valymo. Kadangi reikia sukti skydus 3m aukštyje – kopėčios ar kita platforma. Pirmame aukšte paprasta, antrame jau bus kebliau. Dirbome dviese, nuo ryto iki vakaro 6d per savaitę su išlygomis, iš 12d dėl lietaus buvo išmestos dvi dienos. taigi 10d.

Statybų eigos foto, o vėliau sudėsiu ir video

20160416_174725

Ant pamato – sluoksnis mūro mišinio išlyginimui, bituminė hidroizoliacija, tada atraminė lenta ji prie pamato tvirtinasi per įbetonuotus ankerius. Ant jos stovės SIP skydo OSB. Antroji lenta – SIP skydo EPS bei statramsčių tarp SIP atrama. Apatinė lenta impregnuota giluminiu (vakuminiu) būdu. Vėliau kitas lentas papildomai apačioje sutepiau hidroizoliacine mastika.

 

20160416_174742

SIP montavimas pradedamas nuo kampo. Čia lyginame lentos padėti pagal ašis. Projektas buvo ruoštas atsižvelgus į SIP išmatavimus ir sienų ašys yra ne centrai o SIP sienų išorė.

Diskiniu pjūklu perpjautas SIP, vėliau EPS su rankiniu.

SIP skydas perpjautas diskiniu pjūklu, likęs EPS – rankiniu pjūklu.

 

20160418_121116

Pirmasis skydas stovi. šalia ruošiamas skydas po langu.

20160418_195350

Pirmų dienų rezultatas, su langai daug darbo.

 

20160421_195404

SIP skydų viršų uždengėm plėvele, kad nešlaptų OSB ir mediena.

20160421_195336

Ilgos sienos be, angų montuojasi greitai.

20160426_182436

Įrengtas laikinas stogas, lyjant galima ruoši kitus skydus, medieną.

20160427_204337

Ilgiausia SIP sąrama tiesa su tarpatramiais.

20160429_150823

Pirmoji perdangos sija, ant jos kabinsis po dvi sijas iš abiejų pusių.

20160429_171329

Virtuvės sijos 8×20, ilgesnės bus 8×25

20160430_202636

Daug sugaišome su apsauga nuo vandens. SIP sienoms lietus nėra baisus, bet mūsų atveju kai yra grindys, vanduo laikosi ir mirksta apatiniai brusai.

20160430_202804

20160430_203024

Vitrinos. Architekto brėžiniuose jos neatrodė tokios didelės. Gal būt sumažinsime jas ir darysime paprastus langus t.y. ne iki grindų.