Tvirtas pagrindas po kojomis

Na ką, grindys baigtos, na bent jau pirma jų dalis.

Baigus kloti apatinį tinklą, kurį darėmė iš jau suvirintų armatūros tinklų, sudėjom sutankinimus – papildomą armavimą, tada tarptinklinis karkasas ir ant jo jau iš pavienių armatūros strypų rišome viršutinį tinklą, ropinėti labai nepatogu, buvo baisu kaip reiks vaikščioti ant surištų tinklų bet finale viskas atrodė tvirtai. Armatūros fiksatorius ant polistirolo dėjom po 5 į 1kvm arba 8 į 2kvm. EPS klojimas ir armatūros tinklo paruošimas užtruko ~6 dienas. Kaip studentams pritrūko ~5valandų, kad galėtume betonuoti savaite anksčiau.

DSC_0134

10.29 ketvirtadienį pradėjau skambinti betono vežėjams,- tai nedirbs, tai užimti, per rekomendacijas vis tik pavyko sužvejoti ir užsakiau betoną. Suskaičiavau, kad teoriškai reikės 22,9m3. Bet tiksliau pasimatavus, matėsi kad aukščiai šiek tiek svyruoja, plius apatinis EPS vietomis suguls labiau. Užsakiau 24m3 ir likutį pasiruošėm pilti į atraminę sienutę, polius.
Šeštadienį, netikėtai nevėluojant, atvyko siurblys ir 11val pradėjom darbus.
Dirbome dviese. Planas – vienas pila betoną, kitas stumdo ir vėliau vibruoja bei su vibroliniuote lygina. Praktiškai gavosi, kad vienu metu vienas pila betoną kitas tik stumdo. Tada stabdom siurblį ir lyginame, vibruojame. Po valandos sulaukėm pastiprinimo ir likusias kriaušes supylėm tryse. Kadangi didelio lygumo nereikėjo, o ir įgūdžių nebuvo – gavosi ne itin lygus paviršius. Traukiant vibroliniutę susidarydavo siaura juostelė/kalniukas (vėliau su kastuvu nuskutau). Visumoje atrodo neblogai.
Betoną supylėm per 2,5 -3val.
Atliko labai nedaug, dar trūko betono kai kriaušė ištuštėjo. Viltis buvo – siurblys.
Jo strėlėje lieka nemažai betono, taip pat ir bunkeryje. Tad viską gražiai išvalius gavome reikiamą kiekį ir dar atliko keli kibirai kurių užteko 4 Haus blokeliams iki pusės užpilti. Taigi truputį streso buvo. Kai kvadratūra didelė, net 1mm duoda nemažą kiekį betono (mūsų atveju 150ltr).
Kai betonas truputį sustingo, užklojom plėvele, kad sulaikytų drėgmę.

wpid-wp-1446560417400.jpeg

wpid-wp-1446559587302.jpeg

wpid-wp-1446559542522.jpeg

18 thoughts on “Tvirtas pagrindas po kojomis

    • Sutaupėm daug. Patys pamatai gal ir nieko sudėtingo, bet daug žemės paruošimo darbų, kanalizacija, o jie kainuoja daug laiko, ir čia įmonės pasiimtų savo. Aišku galimas variantas, kad būtų pasiūlę kitus sprendimus.

      Like

  1. matau naudojot Termoorganika polistirola, gal galit feedback parasyti? ar galit palyginti su kitais (lietuviskais) polistirolais, as fasadui norejau Termoorganika Neopora naudot, bet kazkaip meistrai atkalbejo… Bet manau grindim reikes naudoti sita polistirola. gal galit parasyt kur pirkot, kokia kaina ir pan?

    Like

    • Duomenys analogiški (ar 0,01 žemesni) nei mūsuose.
      Man prioritetas buvo tai, kad gamina didelius lapus. aš ėmiau 200x100x20cm ir 200x100x10cm
      Lietuvoje tokių neradau (kiekiai per maži).
      Užsakinėjau iš Vykelida (Kaunas). Atvežė patys lenkai, sakė į savaitę 2-3 kart veža čia.
      Lapų matmenys gan tikslūs – iš viso kiekio 2 ar 3 lapai buvo kitų matmenų (storesni nei 20cm)

      EPS 100 Gold dach podloga varža 0,036 – 57,3 eur/m3
      EPS 80 Silver dach podloga varža 0,037 – 49,9 eur/m3
      mindaugas@vykelida.lt

      Tiesa Lenkijos internete (jis man dėl kalbos labai kitoks) buvau užmatęs gerokai mažesnes akcijines kainas.

      Like

  2. Perdanga tai nepavadinčiau – rūsio juk nėra 😉
    Baltijos polistirenas (ar kažkokstai) kai atvežė man putplastį pamatui leptelėjo: nu gi mes betkaip supjaustom, tik pasakyk…, kad ir 4x4m
    Termomasės pakaks kelioms dienoms. Bet žiūrint kaip darysi. Rodos savininkas grindis nutars atskirti nuo šio pamato. Toks keistokas sprendimas. Pažįstamą sutikau: sako mėnesį putplastį deliojo po grindimis, vamzdelius viniojo. Pasigyriau kad plokščiame pamate per kelias dienas tai padariau. Taigi, plokščiame geriau viską iškart užpilti – laiko smarkiai sutaupoma.

    Like

    • Perdangos tipo grindys, nes apkrova tenka rostverkui o ne gruntai. Termomasę turės šildomos grindys, kurios bus atskirtos eps sluoksniu Dėl polistireno klojimo, greit sudėjome, per dvi dienas.

      Like

      • Pažįstamas dėliojo įprastame, pastatytame, name nepaminėjau. Atskirai kiekviename kambaryje sukinėtis truput užtrunka…
        Matos taip darysi. Tai naujos grindys nelabai turės tos masės. Bet tai nieko blogo – galėsi operatyviau šilumą pareguliuoti 😉

        Like

      • Taip, plokštuminis paprasčiau laiko prasme. Pirmame aukšte pas mane bus tik viena didesnė atskirta patalpa ir WC mazgas. Sienos bus daromos jau po grindinio šildymo. Nenuspręsta, bet manau pradžiai šildymas, vėliau sienos. Kontūrai vis tiek bus keli, tad reguliavimas ar taip ar taip bus atskiras.
        skaičiavau apie 7cm šildomų grindų betono, tad gausis apie 7m3 ~=14t, plius bus masyvi siena ~4t ir gal būt dar papildomos temomasės, tiesa ne šildomos. Sandariame, apšiltintame name termomasė manau labiau aktuali kovoti su perkaitimu ir dideliais šilumos pritekėjimais, o ne itin didelė termomasė turės privalumą greičiau keisti temperatūrą.
        Tokias grindis sąlygojo gruntas ir pamatų konstrukcija, keisti nieko nekeisiu. Antrą kart gal būt statyčiau kitaip, bet dabar sprendimus darau į priekį, o ne atgal.

        Like

  3. bet realiai gaunas, kad čia jau galėjo gulėt vamzdžiai ir jau būt šildomos grindys. dabar gi gausis tik papildomai ir praktiškai be reikalo dar vienas sumuštinio sluoksnis?

    Like

    • Buvo ir tokios mintys, bet tokiu atveju termomasė būtų labai didelė – Rostverkas 10m3, grindys 24m3
      viso 34m3 arba ~65t betono. Plius poliai kurie atiduotų šilumą į žemę. Tokios didelės termomasės nereikia. Kad pakeisti tokio kiekio temperatūrą vienu laipsnių, tektų ilgai šildyti, taip jis akumuliuotų daug šilumos, bet kokia nauda iš to?
      Aišku, jei būtų pilnas plokštuminis – gal ir verta. būtų stabilesnė temperatūra, kuo didesnė termomasė – tuo sunkiau pakeisti patalpų temperatūrą, nes pirmiausia turi pakeisti tos termomasės temperatūrą. Gali tekti nuobodžiai šildyti, kad pakeisti vienu laipsniu. Kaip ir minėjau – privalumas – sugeria perteklinę šilumą. O skydiniams, karkasiniams namams tai aktualu. Tuo tikslu tikiuosi kažkiek padės mūrinė siena. Pirmame aukšte daug langų, tad saulės pritekėjimų irgi bus nemažai.

      Like

      • Operatyviai temperatūra reguliuojasi ventiliacija – gali staigiai pašiltinti orą visur. Bet tai netikęs šildymo būdas – tik trumpam. O pamatas/grindys bazinę šilumą laiko. Pvz gali naktį užkaitinti kol pigi elektra, o šiluma patalpas realiai ryte pasieks 😉

        Like

      • Šildymo sistema turi būti stabili, temperatūros neturi stipriai kristi ir kilti. Kas iš to, kad naktį pigiai šildysi, o rezultatas ryte, kai išeini, ir kai realiai jau reiktų / galima būtų mažesnę temperatūra laikyti juk, o vakare vėl sukelt. Inertiška sistema laikytų stabilią temp, bet sunkiau ją ir pakeisti esant poreikiui. Su mažai Inertiška sistema galima greitai keisti temperatūra, bet ji jautresnė išorės veiksniams-staigiam atšalimas, ar primaitinti. Savi pliusai. Savi minusai.
        Su ventiliacija operatyviai neprišildysi – juk termomasė suvalgys viską. Va jei nėra jos, tai su oru gali reguliuoti patalpų temperatūrą gan greitai.

        Like

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s