Namo idėja

Ieškodami erdvės svajonėms ir vietos vaikams įsigijome gabalėlį gimtinės paviršiaus ploto. Sklypo pirkimas buvo itin spontaniškas, penktadienį pamatytas skelbimas, sekmadienį sutarta, antradienį tapome sodininkais. Taip prasidėjo mūsų namų kūryba. Toliau pratęsiu atskirose temose.

Projekto ieškojom tarp kartotonių, bet tinkamo rasti nepavyko. Projektų keitimas irgi neatrodė gera išeitis – kiekvienas keitimas kainuoja, pakeiti ir vis tiek neatrodo idealiai. Taigi pradėjom patys piešti ir dėlioti mintis, ką norime turėti, ką norime matyti.

Lig tol bute, jame praleisdavome daug laiko, suoliukas, naktinis žibintas, vynas, šašlykinė. Taigi abu vieningai sutarėm – balkonas privalo būti. Sklypas dėkingas (bent taip pasirodė), vieta gan rami, šalia už tvoros baigianti užželti kūdra, kiek toliau ežeras. Visa tai matysime per langus ir balkoną.

Taigi statysime į gamtą, saulę, vandenį atsuktą namą.

Namo konstrukcinė idėja: Sienos iš struktūrinių izoliacinių plokščių (SIP) Idėja paprasta – skydą sudaro OSB plokštės išorėje, viduje polistirenas(ar neoporas) storis pasirenkamas pagal poreikį, skydai jungiami įvairiais būdais ( 1 2 3 ) dažniausiai mediniais bruseliais (50x150mm) per visą aukštį.

Privalumai? Greitas surinkimas, lengva konstrukcija, iš karto šilta siena su galimybe papildomai šiltinti išorę. Sako tvirtesni už karkasinius.

Taigi, bus du aukštai, garažas, balkonas. viso 218kvm.

52 thoughts on “Namo idėja

  1. Sveiki, aš taip pat aktyviai renku informaciją apie SIP namus, planuoju pasistatyti namuką kitai metais, bet mane labiausiai gąsdina pelėsis.. lietuviai žiuriu perka plona SIP ir šiltina iš išorės, kiek teko skaityti taip susidaro puiki terpė pelėsiui, net radau mokslinį darbą atliktą kažkokiam Norvegijos institute, kuris patvirtina tai.. todėl galvoju naudoti storas SIP sienas, kad nereiktų šiltinti ir ventiliuojamą fasadą.. bet šiandien užtikau jog užsienyje vietoj OSB jau yra naudojamos ir MgO (magnio oksido) plokštės, kurios neturi tų ligų kurias gali turėti OSB, ir pasirodo yra lietuviška įmonė kuri turi tų plokščių, jau užklausiau kainos, vis dar laukiu.. bet daugiau informacijos lietuvių kalba apie MgO neradau, nors kaip suprantu JAV tai plačiai paplitusi praktika.. o Jūs nesidomėjote apie MgO ir polistirolo/neoporo skydus? Negąsdina Jūsų pelėsis po kelių metų?

    Like

    • MgO bemaž tris kart brangesnė nei osb. Panevėžio įmonė gamina su MgO plokštėmis, bet patys negausiai tiki ir reklamuoja, man iš karto atmetė tą mintį, nes brangu ir kam to reikia. Daugiau ta plokšte nesidomėjau. Dėl storesnio sip naudojimo – gera mintis, tik kaina gerokai kyla. Ir ką ketinate naudoti, kaip statramsčius? Mediniai jau neracionalu, dvitėjines jungtis su eps užpildu nebent. Tada klausimas kokią apdailą naudosite, kad apsaugot išorinį osb nuo drėgmės?
      Ta pati įmonė garantavo, kad jų osb su priedais nuo pelėsio.
      Įdomu jūsų patirtis ir planai.
      Daugiau info parašykite.

      Like

      • Net neįsivaizduoju, nesvarsčiau ką naudosiu, buvau tvirtai nusiteikęs naudoti SIP, o dabar kažkaip abejoti pradėjau 😦 kadangi SIP technologija populiariausia JAV, tai ten daugiausia ir informacijos ieškojau jų forumuose, tai visi sako šiltinti iš išorės negalima jokiu būdų, nebent pridedamas išorinio apšiltinimo sluoksnis yra laaabai storas, bet vis vien išlieka rizika aplink langus ir duris.. fasadas SIP namui tik ventiliuojamas. Aš pats nesu koks tai žinovas, sakau tik tai ką radau, nes pas mus nelabai tos informacijos lietuvių kalba yra apie SIP, nėra senai pastatytų SIP namų.. Bandysiu dar domėtis ar galima šiltinti SIP sienas pvz vata, kadangi vata yra pralaidi drėgmei, ir tuomet ją uždengi vėjo izoliacija ir tuomet daryti vėdinamą fasada 🙂

        Like

    • Sveiki, ar galima nuodugniau su nuorodom apie: “labiausiai gąsdina pelėsis.. lietuviai žiuriu perka plona SIP ir šiltina iš išorės, kiek teko skaityti taip susidaro puiki terpė pelėsiui, net radau mokslinį darbą atliktą kažkokiam Norvegijos institute, kuris patvirtina tai.. “.

      Like

      • Pilnas darbas yra amazon.com už 72,90$ 🙂 “Performance of 8 Cold-Climate Envelopes for Passive Houses”.
        O skaidres radau štai čia (žiūrėti 44-45 skaidrę): http://www.phius.org/NAPHC2012/Jacobson_ColdClimatePH.pdf

        Kaip suprantu raudonoji linija ir viskas kas virš jos – parodo tobulas sąlygas susidaryti pelėsiui, taigi pagal šituos grafikus uždėjus orui nepralaidų apšiltinimą pagerinam sąlygas pelėsiui susidaryti?

        Like

      • Julian, abejoniu del SIP, aisku, yra, bet nedaugiau nei del kitu statybos technologiju. Manau reikia tiesiog bet kokia technologija realizuoti protingai. Stai cia https://www.u-wert.net/berechnung/u-wert-rechner/?&d0=1.25&L0=4&mid0=23879&d1=1.25&L1=1371776135&mid1=23879&d2=0.02&L2=2&mid2=5453&d3=1.2&L3=956141939&mid3=16601&d4=15&L4=339838774&mid4=243&x4=150&d5=15&L5=339838774&mid5=36&x5=10&uu5&d6=1.2&L6=1&mid6=16601&d7=15&L7=509625388&mid7=243&d8=1.2&L8=3&mid8=16601&d9=0.038&L9=5&mid9=7858&bt=0&am=1_10.5_5_NaN_NaN_NaN_c_&T_i=20&RH_i=50&Te=-15&RH_e=80&outside=1&name=SIP%20siena2 as kazkada primesdavau del tu paciu abejoniu (rasos tasko), kaip matot teoriskai viskas gerai. Praktika, aisku, kitas dalykas, bet cia fizika ir nuo jos ypatingai toli nepabegsi. Manau jus neissigaskit ir ramiai isigilinkit, pamastykit apie SIP. Tuo paciu pasidomekit alternatyvomis, pamatysit, kad visur yra savu problemu. Tad koki nama bestatytumet, jei priimsite technologiskai teisingus sprendimus, viskas bus gerai.

        As pats galvoju apie SIP, bet man svecia neigiami momentai del medziagu (medienos) ir galutines kainos (vargu ar bus pigiau nei tradiciniai). Taip pat buvau “issigandes” ventiluojamu fasadu, bet dabar manau musu klimatui tai geriausias sprendimas.

        Like

      • Galbūt Jūsų tiesa, vis dėl to ši tema kelia daug diskusijų užsienio forumuose ir nėra vieno atsakymo, vieni sako galima šiltinti kiti sako jokiu būdu negalima.. bet visi sutaria, jog šaltesnio klimato zonoms SIP panelės geriau negu ICF. Nejau kainų skirtumas gaunas toks didelis, paskaičiavus papildomo išorinio SIP apšiltinimo reikalingų medžiagų kaštus, kad sakot geriau šiltinti papildomai nei tiesiog naudoti storas paneles ir dvitėjines jungtis?

        Like

      • Julian, tiesa sakant, abejoju del uzsienio forumu, nes jiems SIP beveik ta pati naujove kaip ir mums. Kiek zinau vakaruose tai wood frame, ir tai nera SIP. Del diskusiju apie papildoma siltinima taip pat abejoju. Kokie cia diskusija? Apie ka? Nematau prasmes SIP panele daryti storesne, nei to reikalauja konstruktyvas (apkrovos). 150-200 medines konstrukcijos 1-2 aukstu namui manau visiskai pakanka. Kan tiek medienos kisti ir kurti papildomus salcio tiltus (per ta pati mediena)?

        Jei tokio storio siltinimo neuztenka, siltinot papildomai. Taskas. Kokios abejones? Rasos taskas? Tam reikia tam tikru salygu: temperaturos, dregmes, CO2. Toliau skaiciuokite ir priimkite teisingus sprendimus. Beje, papildomas siltinimas pusiau SIP panelemis (retrofit pananels) yra standartinis sprendimas http://www.sips.org/retrofit-insulated-panels net su paruostais sprendimais.

        Del kainos as turejau omeni, kad man, ivertinant kaina, rizikas ir pasekmes jau atrodo geriau statyti is BLOKU, nei is SIP.

        P.S. Kitam bloge pradubliuokite ka nors is sito, nes atrodote kaip MgO pardavejas 😉

        Liked by 1 person

      • reklama 😀 ne aš reklama neužsiimu, ir apie įmonę gaminančią MgO esu skaitęs neigiamų atsiliepimų kažkuriame iš blogų. Aš tik noriu išsklaidyti savo abejones, nes noriu statytis iš įprastų SIP..
        užsienio forumai – JAV, ten manau tikrai seniau užsiima SIP, nei Lietuvoj, ir man nepatinka vien tai jog ir ten kyla tiek daug diskusijų dėl to, jog šiltinti SIP negalima jokiu būdu, o dar mano rastas darbas kuris lyg ir patvirtina mano abejones 😦 kaip bebūtų laiko turiu dar į valias apsispręsti dėl statybų budo.
        O tas namas Jakuose dar nepastatytas? Kaip tik už poros savaičių būsiu Jakuose, būtų įdomu apsilankyti ten.. kokia įmonė stato?

        Like

  2. O kaip spręsti pamato įrengimą su stora sip panele. Jei tarkim imsite sip panelę su 25cm užpildu, kaip šiltinsite pamatą, kai jis lygiai su sip siena? Galima iškišti sip į lauką – pakabinti dalį sip ore, bet tada su apkrovomis reik skaičiuoti. Arba lauke daryt palangę plačią ant pamato šiltinimo. Pas mane ir tai 5cm išlys pamato šiltinimas. Rusijoj mėgsta ant metalinių polių „įsukamų“ įrengti grindis (balkiai ir SIP grindys ant viršaus) tokiu atveju visa dėžutė iš SIP gaunasi.
    Manau svarbiausia užkirsti kelią garams gilyn į sieną.
    Su garo izoliacine plėvele (reikt7 aliuminio foliją naudoti) nerodo rasos taško išoriniame OSB
    https://www.u-wert.net/berechnung/u-wert-rechner/?&d0=1&L0=1&mid0=195&d1=4&L1=2&mid1=15236&d2=0.05&L2=3&mid2=2&d3=2&L3=4&mid3=71&d4=30&L4=5&mid4=216&d5=2&L5=6&mid5=71&bt=0&T_i=20&RH_i=50&Te=-5&RH_e=80&outside=0

    O čia su papildomu apšiltinimu išorėje.
    https://www.u-wert.net/berechnung/u-wert-rechner/?&d0=1&L0=1&mid0=195&d1=5&L1=2&mid1=15236&d2=0.05&L2=3&mid2=7&d3=1.2&L3=4&mid3=71&d4=15&L4=5&mid4=216&d5=1.2&L5=6&mid5=71&d6=20&L6=7&mid6=216&bt=0&T_i=20&RH_i=50&Te=-20&RH_e=80&outside=0
    Sip su ventiliuojamu fasadu jau netenka sip statybos paprastumo.

    Like

  3. Prie Klaipedos siuo metu statomas SIP ant poliniu pamatu https://www.youtube.com/channel/UCgF39NWBUtLcHr_O4k2lF9Q/videos Zadejo pakviesti i surinkima, laukiu.

    Del rasos tasko svarbu viskas: ir temperatura, ir dregme ir CO2 (pelesiams). Faktas, kad jei ir susidaro palanki rasos taskui temperatura, bet dregmes mazai ypatingos problemos nebus, ypac jei tas rasos taskas EPS viduje. Bet sutinku, bet kokiam siolaikiniam namui-termosui butinas garo barjeras is vidaus ir geras apsiltinimas is isores.

    Del ventiliuojamo fasado… na SIP pardavejai pabrezia, kad OSB geras pagrindas isores apdailai, bet mano nuomone isores apdaila turi buti amzina (ne medis, ne tinkas, ne klinkerio plyteles), todel man priimtiniausias ventiliuojamas fasadas ir skalunas, fibrocementas ar pan. Siaip tas pats ir su vidaus apdaila, vistiek reiketu GKP ar pan. ir greiciausiai virs karkaso. Aplamai visus tos SIP pasirengimus apdailai tiesiog virs OSB, kaip ir SIP ilgametes statybos JAV ir Kanadoje argumentus greiciau vertinciau kaip reklama, nei realybe. Ir cia vel griztam prie statybu is bloku.

    Like

    • Išskirčiau tris gamintojus SIP
      http://www.sips.lt/
      http://www.sipcon.house/
      http://www.sipnamas.lt/
      Dar yra Rezetas, Bakūžė ir tikiu kitų (paminėkite, jei žinote), bet pastariesiems SIP yra ne pagrindinė veikla, tad nemanau, kad jie gali ką nors pasiūlyti stipraus – Rezetas vežasi, LT negamina, tad transportavimas didina gaminio kainą.
      sips – išmano savo darbą, anksčiau gamino, dabar regis rimčiau žiūri ir į statybą, bet kiek supratau – pagrinde eksportas?
      sipcon – savo privalumą įvardina EPS100 naudojimą, kiti EPS80 EPS70, netikrinau dėl EPS70, bet EPS80 dažniau pasitaikantis. Ar reikia EPS100? Gal būt, pliusų yra, tik ar jie atsveria didesnę kainą?
      Sipcon siūlo ir MgO plokštes, tik kiek susidarė įspūdis – patys negausiai tiki jos perspektyvomis. Čia gali būti ir mūsų pirkėjų bėda. Sunku parduoti gerą brangų produktą itin taupančioje rinkoje.
      SipNamas – toli nuo manęs, bet siūlo gerą kainą, ir kas man kelia įtarimų – nebrangų surinkimą. Itin žema kaina kelia abejonių – kas gi gali dirbti už centus ar darbų kainą nėra paslėpta gaminio kainoje, tad jei imi gaminį be surinkimo – permoki. Neteko su jais bendrauti gyvai, nemačiau jų atliktų darbų.
      tkp nuoroda Youtube – SipNamas.

      Dėl drėgmės – Sipcon sako, kad jų OSB su grafitu, kas sulaiko drėgmę. Drėgmę turi sulaikyti ne grafitas ar kitos medžiagos, jos tiesiog neturi būti prie OSB.
      Uwerte dėliojant įvairius sluoksnius (SIP+lauke EPS), rasos taškas susidaro ant išorinės OSB tuo atveju, jei išorinio EPS storis ~10cm ir nėra naudojama garo izoliacija.
      Jei EPS storis didesnis, rasos taškas atsiranda EPS viduje, čia jei teisingai suprantu sunkiai tikėtinas variantas.
      Jei naudojma garo izoliacija, rasos taško nesimato visai.
      Taigi – padarius tinkamą garo izoliaciją – drėgmės konstrukcijoje galima išvengti.
      Tos pačios problemos (drėgmė, pelėsis) kankina ir mūrinius namus. Dujų silikatas labai mėgsta laikyti drėgmę, tad ir pelėsis ne svetimas ten.
      Taigi drėgmės problema aktuali visiems namams, nesvarbu iš ko jie daromi.
      Čia vienos iš minėtų įmonių statytas namukas. –
      https://drive.google.com/file/d/0B5gHfU13Ko3mWnhlZ1A0SjZoZUsweEpGMHhhSEtZWmRkMFNB/view

      Išorės apdaila ant OSb sudėtinga. Aš planuoju EPS tinkuoti.
      Užteks ir to, kad viduje veikiausiai bus karkasas su vatos sluoksniu (dar nenusprendžiau) o dar išorėje daryti karkasą ir ventiliuojamą fasadą – na nežinau.

      Like

      • Su dregme sienuose, mano nuomone tokia: dregmes sienuose neisvengsi. Svarbu, kad (1) tos dregmes butu maziau, negu reikia rasos taskui atsirasti ir (2) turima dregme taip pat lengvai galetu pasisalinti is sienos, kaip ir isigerti. Pirmai salygai naudojam garu barjera is vidaus, antrai – nuo vidaus i isore sienos konstrukcijai naudojam vis geriau praleidziancios dregme medziagas (ir cia klausimas del isores apdailos, stai kodel geriausia ventiliuojamas fasadas).

        Like

      • Man iš principo nepatinka vata. Jos deklaruojama varža yra nurodoma it ji būtų sausa, o tokia ji niekad nebūna. Ji taip pat kaupia drėgmę, ir jei bėda su drėgme – medinės konstrukcijos esančios drėgnoje vatoje – visos neigiamos pasekmės. Taip šioje vietoje OSB gal būtų ir apsaugota nuo drėgmės.
        Man regis ventiliuojamas fasadas geras tik tuo atveju jei įrengtas nepriekaištingai. O visgi kuo daugiau sluoksnių ir medžiagų – tuo didesnė klaidos tikimybė. Idealu būtų jei išorinį EPS klijuotų gamykloje. bet nedaro, nors gali. aišku transportavimas sudėtingesnis, saugot labiau reiktų. Bet gamykliškai priklijuotas EPS būtų saugus ir drėgmei nelaidus per siūles.

        Žvelgiant į šiandienos orus, rodos imk ir montuok jau skydus.

        Like

      • Del vatos sutinku, plius dar sudrekus ir siap su laiku praranda savo geometrija (nuseda), EPS siuo atzvylgiu stabilesnis. Bet tai yra subjektyvus pasirinkimas, yra ir priesingu nuomoniu.

        Del ventiliuojamo fasado, na taip, kiekviena technologija turi buti igyvendinta nepriekaistingai, apie tai ir rasiau Julian’ui. Nesutikciau tik del sudetingumo, pvz. irengiant ventiliuojama fasada nera dregnu procesu, t.y. darbai gali buti atlikti bet kokiomis oro salygomis, kuo nepasakysi apie pvz. tinkavima. Taip pat, nors ir elementu rusiu yra daugiau, bet jie paruosti gamyklinemis salygomis ir faktiskai tai lego konstruktorius, tinka reikia dar paruosti, taip pat nemazai armavimo darbu. Tad klaidu manau galima prigaudyti it ten ir ten.

        Siuo atzvylgiu man ir patiko SIP, nes viskas ruosiama gamyklinemis salygomis, bet problema tame, kad gamykloje patikrinti negalesi, o nuo to labai daug kas priklauso, ypac su mediena.

        Del EPS, pagalvokite is kitos puses. Kai klijuosite vietoje, perdengsite SIP siules, o tai labai svarbu! Gamykloje to nepadarisite. Kitam bloge as postinau savo ideja papildoma siltinima daryti pusSIP’ais, tik vienas OSB sluoksnis. Tai perdengtu pagrindines SIP siules, sukurtu tvirta isorini pagrinda ventiliuojamam fasadui ir nesukurtu skersiniu salcio tiltu, nes papildomas apsiltinimas ir fasado karkasas tvirtintusi tik prie isorinio OSB sloksnio. Cia kaip kainojantis variantas.

        Like

      • Įdomi mintis dėl išorinio eps su osb. Bet kaina nemaža. Kita vertus jei nerimas dėl drėgmės sip sienos išoriniame osb, tai užklijavus eps ir dar osb – galimos tos pačios problemos dėl drėgmės abiems išoriniams osb. Nes drėgmė keliaus lauk. Ir(jeigu) užstrigs bei rinksis ant osb. Čia nebent ventiliuojamą fasadą paprasčiau tvirtinti. Nors sip gamintojas sakė, jog ant išorinio eps klijuoja plius ilgais medvarščiais suka karkasą ir daro ventiliuojamą. Namas, kurio vidaus foto įkėliau viename iš komentarų, buvo su ventiliuojamu fasadu, akmens plokštelės.

        Like

      • Tai viskas OK. Jei yra garų barjeras – nebesvarbu kas toliau už jo.
        O nuimkite garų barjerą uwert su osb ir be. Situacija negraži gaunasi. Išorinis osb gauna drėgmės. Aišku tokios sąlygos sunkiai tikėtinos -15 ir 80% drėgmės.
        Tai žiūrint į abu variantus, su išoriniu osb gali būti daugiau bėdų dėl drėgmės. Jei nemandagus garų barjeras. Ar klystu? Realiai garai eina ir per eps juk.

        Like

      • Apie tai as ir kalbu, kad vidinis garu barjeras nera idealus, montuojant vidine apdaila bus tikrai pazeistas, todel tam tikras dremes kiekis i konstrukcija tikrai nueis. Jus teisingai sakot, kad nuemus garu barjera atsiranda rasos taskas, bet atkreipkit demesi (1) kad tik isoriniuose sluoksniuose, kam ir turi buti irengtas ventiliuojamas fasadas ir (2) kad tai yra -15C kas, kaip teisingai pazymejote, galimas labai trumpa laiko tarpa, prie -5C net be garo barjero rasos taskas nesusidaro. Tad apibendrinant, net pazeistas vidinis garu barjeras +350mm EPS musu salygomis greiciausiai netures problemu.

        Like

      • Jūsų pateiktas pirmas variantas, tik su EPS – jei garo izoliacija bus nesandari, drėgmė jei ir susidarys, tai susidarys išoriniame EPS, o apdaila leis tai drėgmei pasišalinti.
        Tuo tarpu antram variante, kai ant išorinio EPS dar vienas OSB – ir nekokybiška garo izoliacija, rasos taškas susidaro ties išoriniu OSB, aišku jis vėdinamas ir drėgmė pasišalina, bet OSB juk sulaiko drėgmę ir gali kentėti nuo jos.
        Klausimas kiek uwert tiksliai numato drėgmės judėjimą per tuos sluoksnius, ar tikrai drėgmė keliaus per osb, eps, osb ir vėl eps link išorės.
        Ir kokią žalą keliaudama ji padarys osb.

        Apibendrinant – nematau privalumo ventiliuojamame fasade, kai tikslas – kovoti su galima drėgme. Nes ne ventiluojamame – ji irgi lygiai taip pat pasišalins. Ventiliuojamas fasadas kaip suprantu yra reikalingas vatai.
        Gal nesugaudau kokių esminių detalių.

        Like

      • Dar vienas teisingas pastebejimas, visi sitie procesai nera statiniai, jie turi savo laiko juosta. Pvz. jei viena nakti temperatura pakris iki -15C ir isorinio sloksnio dalies temperatura nukris iki tinkamai rasos taskui susidaryti, tai diena, kai atsils, suveiks atvirkstinis procesas ir dregme isgaros. Dregme sienos konsturkcijuose bus visada, ir is vidaus ir is isores. Svarbu (1) dregmes kiekiai ir cia jus teisingai pastebejote ir EPS ir OSB labai mazai laidzios dregmei tad kiekiai net rasojant bus labai mazi ir (2) palankus temperaturos rezimas rasos taskui susidaryti, kuris mano pateiktu pavyzdziu yra -15C ir kuris musu klimato salygomis yra labai trumpo laikotarpio. Tas pats ir del dregmes kelia is vidaus i isores, tai ne vienos dienos ir menesio procesas, tai patikekit, praeis. Pati OSB, jei kokybiska, dremes nelabai bijo, bent tos kuri skverbesi garais. Dar vienas faktas, kaip greitai medziaga igers dregme, taip greitai ir atiduos atitinkamomis salygomis.

        Kas lecia isores apdailos. Suprantu jusu, as taip pat anksciau buvau labai abejingas ventiliuojamiems fasadams. Ir jus teisus, variantai galimi ir jie veikia. Tiesiog kas lecia dregmes pasisalinima is sienos, sutikit, zymiai lengviau pasisalinti i ventiliuojamo fasado oro tarpa, nei per tinko sluoskni (ir cia dar klausimas kiek laidus dregmei ta apdaila). Taip pat apdailos ilgaamziskumas, kiek zinau tinko ilgaamziskumas kaip itk daugiausia priklauso nuo pagrindo (sienos) dregmes reguliavimo. Todel zmones ir nemegsta tinka, ypac tie, kas jau susidure. Ventiliojamo fasado medziaga atskirta nuo sienos ir santykinai lengviau aptarnaujama, kaip ir siena.

        Like

      • Tai reziumuojant: SIP sienai, su eps išorinių sluoksniu ir gera bei kokybiškai įrengta garo izoliacija – drėgmė nėra pavojinga.
        O ventiliuojamą fasadą verta rinktis norint ilgaamžiškumo? Ar verta ant eps daryt ventiliuojamą?
        Reiks paskaičiuoti armavimą, tinkavimą, dekoravimą vs ventiliuojamą. Niekad net nesvarsčiau ventiliuojamą.

        Like

      • o kaip tas “gerai ir kokybiškai” įrengta garo izoliacija? kas iš jos beliks susukus du sluoksnius gipso kartono.. ten rėtis bus 😀 yra kokia ypatinga technologija įrengimo, kad išlaikyti tą sandarumą?

        Like

      • Julian >
        Prie vidinės OSB klijuoji garo izoliaciją. Tada tvirtini karkasą, tarkim 5cm į kurį eina vata (galima ir be jos), karkase gali slėpti komunikacijas – vandentiekį, kanalizaciją, elektros instaliaciją, ir ant viršaus jau gipskartonio du sluoksniai. Reikia atsargiai montuoti, kad nepažeisti tos garo izoliacijos. Labai norint, karkaso bruselius ar profilius, kuriuos suki prie osb, su silikonu ar kokiu kitu hermetiku nutepti – tas vietas kur medvaržtis pažeis garo izoliaciją. Kruopščiai darant sandarumą išlaikyti galima. Gerai įrengta garo izoliacija pasitarnaus ir bendram namo sandarumui.

        Like

  4. Julian, na teisingai gat gilinotes. Tiesiog bandau jums perteikti ta minti, kad problemos su dregme sienuose bune ne del pasirinktos technologijos, bet del jo teisingo taikymo.

    Cia daro SIP perdanga su SIP is greenboard’o, cia medis+cementas. https://www.youtube.com/watch?v=yn7P44Seuj0&index=22&list=PLRsivLFqMkIjJmmjnBKDo31dUDCrc9r4f
    Jei idomu, ziurekit, ten anksciau kazkur jie aiskino, kodel butent is greenboard’o pasirinko o ne klasikini. Bet vel del tam tikru technologiniu priezasciu.

    Jakuose kiek zinau yra tik poliniai pamatai. Stato SipNamas.lt, klaipedeciai, bet SIP Ukraineciu gamybos, del to ir tokia pertrauka statybose, pats senai jau laukiu pratesimo. Kur Jakuose stato pats kol kas nezinau.

    Like

  5. Ok, reišk jei be apšiltinimo nuspręsiu tad darau ventiliuojamą fasadą nepamirštant difuzinės plėvelės, o jei šiltinant iš išorės tada ventiliuojamo fasado nereikia, kaip ir difuzinės plevelės nebereikia, polistirolas ir taip nepraleidzia drėgmės/vėjo. Man pačiam taip pat priimtiniau su papildomu šiltinimu, nors įdomu, ar skaičiavot kainų skirtumą darant storas sienas su dvitėjinėm sijom užpildytom polistirolu ir įprastom sienom su papildomu šiltinimu ir visom su tuo susijusiom išlaidom?

    Like

    • Neskaičiavau. Reiktų. Bet faktas, kad storesnis sip bus brangiau nei plonesnis su papildomu eps. Bet va 174mm su 15cm eps – 38Eur/m2 o 324mm kaina 55Eur/m2 skirtumas 17Eur o gauni vos 0,15m3 ir eps papildomo kubo kaina gaunasi 100Eur. Aišku apklijavimas kainuoja bet ne 50Eur/m2
      Mano atveju būtų problema su storu sip ir pamato apšiltinimo. Storas sip man regis neįmanomas su betono pagrindu/grindimis. Nes sip turi remtis į pamatą o šis dar ir apšiltinimo prašosi juk.

      Like

    • Svarsčiau tokią mintį. Tam būtų pakakę gręžtinių metalinių polių (kaina buvo siūloma ~5.500-5.800eur)
      Balkių ant polių ir SIP grindys.
      Norėjau šildomų grindų. Gal būt ir ant SIP galima lieti šildomų grindų sluoksnį, bet tokiu atveju nematau prasmės SIP grindis daryti.

      Like

  6. Laba diena,
    Dėkui už šį blogą, jame radau naudingos info.
    Pradedu statytis namą iš sip skydų sienos sandara atrodytu šitaip: https://www.u-wert.net/berechnung/u-wert-rechner/?&d0=1.2&L0=1&mid0=195&d1=1.2&L1=2&mid1=195&d2=0.005&L2=3&mid2=2&d3=1.5&L3=4&mid3=71&d4=15&L4=5&mid4=216&l4=0.032&d5=1.5&L5=6&mid5=71&d6=15&L6=7&mid6=216&l6=0.032&d7=0.3&L7=8&mid7=7424&bt=0&unorm=enev14alt&T_i=20&RH_i=50&Te=-25&RH_e=50&outside=0
    Teko pabendrauti su keliais skydų gamintojais, geriausias kainas pasiūlė žemaitijos įmonė, apsilankiau keliuose jų objektuose, dirba tvarkingai, sujungimams tarp skydų papildomai naudoja savaime išsiplečiančias juostas, kurios papidina skydų sandarumą. Iš vidaus planuoju klijuoti aliuminizuota popierių kuris bus jungiamas lipnia aliuminio juosta, prie sienos planuoju tvirtinti papraščiausiais tapetų klijais, tai turėtu užtinrinti pakankamą garų barjerą, bei sandarumą.

    Like

      • Mes siek tiek “pirmaujam” namo statybos eigoje. Statome taip pat SIPS.
        O jusu perdanga tiksliai iš ko? SIPS skydu ar iš mediniu gegnių(tarpai vatos) ir po to OSB? Kitaip tariant, kokia perdangos konstrukcija.
        Kaip(kokia technologija, betonavimas/sauso grindys/kitas) įsirengti žadate antro aukšto grindis? Bus grindinis šildymas?

        Like

  7. Musu tarpatramis 4, mes va niekaip nesumastom kaip daryti su 2 auksto grindim. Kaip ir atlaikytu betona, o uponoro sausos grindys labai brangios (~40€/m2) tai kazkaip bandom surasti kita varianta. Visa info welcome 🙂
    o kokie sprendimai jus domina:)?

    Statom Vilniuje, o Jus kur?

    Like

  8. Vienas kostruktorius sake, turetu laikyti, statytojas garantuoja, kad laikys. Konstruktyvo nelabai radau kas padarytu sips skydu namui …del to ir mastom ar tikrai laikytu…
    Del betono, patys suprantame, kad butu geriausia 🙂
    Del musu namo, tai siai dienai, yra pilnai uzdarytas namas (sienos, stoga, langai).
    del sprendiniu, planuojam 30cm sildyti 1A grindis baltu putplasciu. isores sienas 20cm neoporu (tik klijai labai brangus ant osb klijuoti neopora(20€ mazas buteliukas)..ieskom kitu variantu, gal ka rasim 🙂

    Like

  9. Sveiki, geras blogas ir vien per si bloga pasirinkau sipsus savo namui 🙂
    Dvi savaites su archatektu ir konstruktoriu sprendem ar tinka SIPs ir ar sips dvisluoksne siena mano namui tinkama, kadangi namas bus pasyvus ir reikes sertifikuoti visus mazgus buvo ziurima per padidinimo stikla ir vis del to konstruktoriai patvirtino dvisluoksne siena kaip geriausia sprendima ir ju skaiciavimais rasos taskas susidaro vos 6-8% dregnumu o tai tas pats kas nieko, net gi tai paciai osb tai nieko nereiskia o taskas susidaro 12cm gylije. Tai jei isore bus 20cm siena net be garo izoliacijos patenkina lukescius o garo izoliacija aisku bus.
    Idomus pastebejimas del polistirolo kietumo, pradzioje ir man patiko ideja kad tvirtesnis polistirolas geriau, kol konstruktoriai nepasake kad visi pasaulyje sertifikuoti sips skydai su eps70 ir kad tvirtumui apsoliuciai neturi itakos nes skaiciuojama neitraukiant polistirolo gniuzdimo ir kad galetu buti eps 50 bet jo siltumas labai prastas.
    Kadangi pries mano buto langus nusilupes 3 daugiabuciu dekoratyvinis tinkas tai net nemastau apie toki fasada bus tik ventiliuojamas.
    Bendraujant su gamintojais labai pasislikstejau 2 gamintoju komentarais apie savo konkurentus o kai paprasiau parodyti savo pastatytus namus tai vienas net issizadejo savo padaryto darbo kai paklausiau apie konkretu tikrai zinau kad ju statyta nama 🙂 o kitas nustebino sapalionemis apie sip grindu privalumus ir apie tai kad mokslininkai sako daugiau kaip 20cm sienu siltinti neapsimoka 😉 gaila kad nera konkurencijos sioje vietoje bet apskritai tai tikrai pigi technologija jei ivertinus galutinia projekto kaina del paprastesniu tolimesniu lengvai igyvendinamu darbu ir gauta rezultata siltumo atzvilgiu
    Bent mano atveju vietoje muro gavosi 30% pigiau o rezultatas neprastesnis.

    Like

    • Labas,

      Namas dar statomas. Dėl laiko stokos neprieinu aprašyti progreso. Nuotraukų pasidariau, ir jų vis kaupiasi. Pažadu netrukus atnaujinti blogą. Ir pikta ir gėda vienu metu 🙂

      Like

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s