Šildomų grindų betonavimas ir truputį apie fiziką

Taigi EPS suklotas, toliau – plėvelė. Apie ją matyt galima ir knygą rašyti. Daugelis kiek pastebėjau kloja aliuminio plėvelę, tam kad atspindėti šilumą. Na taip, aliuminis (ar jo spalva dažyta plėvelė) atspindi šilumą. Tačiau ne visur.

Šildymo/šviesos reflektoriai daromi iš aliuminio ar kito šviesą (elektromagnetines bangas) ir jie puikiai atlieka savo darbą. Bet kas yra šiluma? Ji perduodama trim būdais:

  1. Spinduliavimas (infraraudonieji spinduliai, juos skleidžia visi kūnai kurių temperatūra yra aukštesnė nei -272C)
  2. Šiluminis laidumas – medžaigų salyčio metu perduodama šiluma – iš šiltesnio į šaltesnį.
  3. Konvekcija – ji vyksta tik skysčiuose ir dujose. Taip yra dėl tankio – šiltesnis skystis/dujos – mažesnio tankio, todėl kyla į viršų, o tiksliau šaltesnė medžiaga viršuje spaudžia mažesnio tankio ir pastaroji kylaį viršų.

Konvekcijos būdu (ir kažkiek spinduliavimo) mes šildome patalpas – radiatoriai ar šildomos grindys šildo orą. Tiksliau oras, sąlyčio su grindimis metu sušyla ir tuomet prasideda konvekcija – jis kyla aukštyn, šaltas oras leidžiasi žemyn. Tas pats ir su radiatoriais.

Spinduliavimas – elektromagnetinės bangos (konkrečiai infraraudonieji spinduliai) Idealus būdas pernešti šilumą. Šiuo būdu mus šildo Saulė. Jei turime infraraudonuosius spindulius atspindinčią medžiagą tai kitoje jos pusėje turėsime žemesnę temperatūrą.  PVZ šildymo reflektoriaus kitoje pusėje šilumos nejausite taip kaip prieš reflektorių. Logiška, bet tai galioja tik tuo atveju jei yra oro tarpas. Jei lauke žiemą stovite prie laužo ir spaudžia geras šaltukas – veidu jaučiate laužo skleidžiamą šilumą, bet kūnu, kuris uždengtas rūbais – ne, nes jie sulaiko infraraudonuosius. Tas pats būtų, jei ant kaitlentės uždėtumėte aliuminio folijos lapą ir ranką laikytumėte VIRŠ folijos – nejaustumėte kaitimo. Bet jei ranką padėtumėte ant “folijos”, kuri guli ant įkaitusios kaitlentės – aiktelėtumėte kaip reikiant. Nes šiluma būtų perduota šiluminiu laidumu – Kaitlentė>”Folija”>Ranka  visi kūnai liečiasi.

Dėl šios priežasties – “folija” po šildomomų grindų betonu neatlieka reflektoriaus vaidmens. “Folija” (kuo daugiau aliuminio tuo geresnė juk) puikiai perduoda šilumą į apačioje esantį EPS, nes su juo liečiasi, o kadangi nėra tarpo tarp betono ir “folijos” nėr kaip ir atspindėti. Oro tarpas būtų šilumos izoliatorius ir reflektorius suveiktų, bet deja…

Taigi – aliuminizuotos plėvelės nedėjau, o verslas savo pasiekia, yra net plėvelės kur sužymėti atstumai – lengviau vamzdelius vynioti.

Taigi grįžtant prie plėvelės – PE plėvelės irgi dėti nenorėjau, nes tokiu atveju drėgmė, kurios kažkiek apačioje yra, o gal net visai ir nemažai – neturės kur dėtis. Gal kažko nežinau, bet nesugalvojau rimtos priežąsties, kodėl reiktų šioje vietoje daryti garo izoliaciją. Kiek teko girdėti, labiau į šiaurę, mūsų tautiečių pamėgtoje Norvegijoje, vietoj plėvelės naudoja kažkokį spec popierių. Kodėl naudoja – tiksliai nepasakysiu, viena iš versijų buvo – atskirti dvi skirtingas medžiagas – betoną ir EPS, kurie keičiantis temperatūrai vaikšto skirtingai (terminis plėtimasis) ir neva dėl to reikia juos atskirti.

Daug negalvojęs ėmiau ir patiesiau pigios geotekstilės.

DSC_1630

Kolektorius

DSC_1639

Du virtuvės kontūrai.

DSC_1648

DSC_1650

Garažas. apie jį gal padarysiu atskirą įrašą.

DSC_1817

Tinklas pakeltas ant spec grybukų. Nesuprantu, kodėl jų nenaudoja, jų kaina nedidelė, o užtikriną reikiamą aukštį.

DSC_1818

Svetainėje du kontūrai, atskirti temperatūrine siūle.

DSC_1928

Išlietas betonas.

DSC_1929

DSC_1933

Garažas – be temperatūrinės siūlės. kadangi suformuotas nuolydis – kompensacinės siūlės nedarė, nes suformuotas nuolydis ir vanduo per siūlę prasiskverbtų.

DSC_1935

Grindys gavosi lygios

DSC_1941

Grindų betonuotojai – vieni iš nedaugelio meistrų, kuriuos galiu rekomenduoti (rekomendacijų skiltyje)

Renkantis betonuotojus teko atmesti 4 komandas, penktieji patiko dėl požiūrio.  Pagrindinė bėda – technologijų nesilaikymas. Kai darbą darau aš – galėčiau sau leisti neišmanyti ir daryti taip kaip man atrodo geriau, patogiau, bet yra priešingai – užsakovas domisi, ieško informacijos, o meistrai skubėdami, taupydami laiką, medžiagas nedaro tam tikrų darbų. Su kokiais minusais teko susidurti:

Tinklo pakėlimas  – Mes tai tinklą ranka pakeliame ir idealiai pataikome.  Grybukai mano namui (~130grindų ploto) kainavo ~30eur ir dar atliko. sudėjau ir ramu, kad tinklas yra tikrai 15mm nuo pagrindo ir kad virš vamzduko yra vienodas betono sluoksnis. Jei teisingai pamenu  15mm pakėlimas, tinklas ~8-10mm (2×5) vamzdukas 20mm ir viršuje lieka 40mm.

Betono sluoksnio storis – didžioji dalis sakė – užtenka 6cm. Man to pasirodė per mažai. gavau 8-9cm, garaže 11cm.

Temperatūrnių siūlų įrengimas – nepavyko rasti pardavime specialių profilių, jie brangūs ir neveža. Didžioji dalis meistrų temperatūrines siūles pažadėjo įrengti “įpjaunant” betoną. Užtikrinti, kad tikrai reikiamas tarpelis, kad pilno gylio – nieks negali. Mano pasirinkta komanda tvarkingai sudėjo pūsto polietileno 10mm juostas.

Taigi grindys įrengtos. Vamzdeliai užpildyti vandeniu, slėgis sukeltas iki 3bar. betonavau po dviejų savaičių. Truputį išgasdino, kad slėgis nukrito. Nedaug, gal iki 2.8bar – paiškinimas gan logiškas – sistemoje yra oro (daugiausia magistraliniame vamzdyje kuris eina į viršų ir užžiedintas, ten oro nemažai buvo) ir oras su laiku tirpsta vandenyje, ko pasekoje slėgis krenta.

Betonuotojus radau per statybų blogus ir tikrai galiu rekomenduoti –

Robertas – šeši 984 keturi 924.

Pasiruošimas šildomoms grindims.

Praėjo begalės laiko nuo paskutinio įrašo. Taisau klaidą ir atnaujinų įrašus. Sudėsiu progreso nuotraukas bei aprašymus, ką pavyko padaryti per praėjusius metus, o pavyko regis nemažai.

Paskutinio įrašo vaizdas buvo daugmaž toks:

DSC_0690

Spėjome uždengti namo stogą. Garažo ir automobilių stoginės konstrukcijos buvo nebaigtos, tad žiemoti liko su PE plėvele, kaip ir pats namas.

Išaušo 2017

Peržiūrėjęs patalpų išplanavimą keletą langų sumažinau, vienas iš jų – vaikų kambaryje.

DSC_1019

Tuomet pradėjome pirmo aukšto grindų ruošimą šildomoms grindims. Primenu, mūsų name pirmo aukšto grindys kiek keistokos konstrukcijos – ant grunto paklota EPS, tuomet išlietos perdangos tipo grindys, ant jų klojame vėl EPS ir liejame šildomas grindis. Proceso foto:

DSC_1552

Lapai dengia vienas kitą. Negailėjome laiko ir kruopščiai sudėliojome lapus. Klijuojant prispausžiami Haus blokeliais

DSC_1554

Pasirinkau EPS100. Teko matyti kaip atrodo EPS80 kai ant jo ilgą laiką vaikštoma, klojamas grindinis šildymas – lužta, susispaudžia.

DSC_1562

Aplink vamzdžius krupščiai išpjauname.

DSC_1563

Garažas. Jis irgi bus šildomas.

DSC_1575

Prasidėjo vamzdžių vedžiojimas.

DSC_1577

Kol kas magistraliniai vandentiekio bei kolektorių.

DSC_1579

Kerta kambario sieną ir išlenda katilinėje.

DSC_1580

Kyla į antrą aukšta. ten bus sauso tipo šildomos grindys.

DSC_1593

Nemažai žaidimo išpjaunant eps aplink vamzdžius.

DSC_1598

Katilinės grindys, tikra raizgalynė. Čia padariau vieną klaidą. Apie ją vėliau. Taip pat iki kolektorių paklojau ir techninį vamzdį, dujinio katilo valdymui jei prireiks.

DSC_1619

Suabejojau ar paprastas EPS bus tinkamas po akvariumu, tad išlupau ir sudėjau XPS.

DSC_1620

Vamzdžių griovelį užpurškiau putomis. Dešinėje vieta akvariumui.

DSC_1622

Suklota virtuvė.

DSC_1623

Po laiptais sudėjau EPS150, jį naudojau ir garaže.

Toliau laukia plėvelė ir vamzdelių vyniojimas.